Sunday, 19.11.2017, 09:32
Welcome Svečias | RSS
Mažieji egzotiniai paukščiai
Main
Registration
Login
MENU

KATEGORIJOS
PAUKŠČIAI [7]
PRIEŽIŪRA [1]
SVEIKATA [0]
VEISIMAS IR GENETIKA [8]
MITYBA [1]

STATISTIKA

Total online: 1
Guests: 1
Users: 0

ĮEJIMO FORMA

Main » Articles » PAUKŠČIAI

Zebrinės amadinos
4110745fe6ed52949286c4a410252efd1.jpg picture by Baffy2007
 
ZEBRINĖ AMADINA (Poephilia guttata)
 
BŪRYS – AUDĖJAI
ŠEIMA – AMADINOS
 
Bendra charakteristika.
 Zebrinės amadinos paplitusios beveik visoje Australijoje, išskyrus pusiasalius Cape York   ir Amhem Land ,   o taip pat nesutinkamos Carpentaria   įlankos pakrantėse. Salinėforma gausiausiai paplitusi netoli Australijos esančiose salose: Flores, Samba, Timor ir kt.
 Gyvena atvirose, aukšta žole ir krūmokšniais apaugusioje savanoje, kurioje auga aukštesni pavieniai medžiai. Paukščiai visada laikosi netoli vandens, o užėjus sausroms labai kenčia nuo jo trūkumo ar net žūva. Neperėjimo laikotarpiu amadinos susiburia į didelius būrius ir migruoja ieškodamos maisto. Perėjimo laikotarpiu zebrinės amadinos pina butelio pavidalo lizdus iš žolės, kurie viduje iškloti plunksnelėmis, samanomis. Viename krūme peri viena pora, tai pastebima Perth uosto rajone, o vidurinės Australijos rajonuose, ties Alice Springs, viename krūme gali perėti kelios poros. Esant lietingiems metams amadinos peri kelis kartus (iki trijų kartų) deda 4-8 kiaušinėlius, o esant sausrai peri vieną kartą, deda 3-4 kiaušinėlius arba visiškai neperi.
Pirmos žinios apie zebrines amadinas sutinkamos jau 1790m., Vieillot knygoje„Les oiseaux chanteurs".
Žinias apie zebrinių amadinų gyvenimo būdą gamtoje 1850m. paskelbė anglų mokslininkas John Gould. Pagal Russe, jau apie 1879m. zebrinės amadinos yra plačiai ir gerai žinomos paukščių augintojams.
 
Išvaizda
 
         Zebrinės amadinos ( Taeniopygia guttata castanotis ) patinas nuo patelės pastebimai skiriasi.
         Amadina yra žvirblio dydžio, kūno ilgis 105mm, sparnai 53-56mm, uodega 35mm, sveria 12-14g. Viršugalvis, kaklas ir priekinė nugaros dalis – šviesiai pilkos spalvos, likusi nugaros dalis – pilkai ruda. Amadinos antuodegio plunksnos juodos su stambiomis baltomis dėmėmis. Priekinė veidinė dalis, apie snapą – balta. Nuo akių, žemyn eina juoda dėmė, kuri į apačią smailėja. Ant skruosto yra didelė raudonai ruda dėmė. Smakras, gerklė ir dalis krūtinės – pilkai sidabrinės spalvos su netaisyklingomis, skersai išsidėsčiusiomis juodomis juostelėmis. Ant krūtinės yra didelė, skersai einanti juoda juosta. Šonai – šviesiai kaštoninės spalvos su apvaliomis baltomis dėmelėmis. Likusi apatinė kūno dalis ir pauodegys – balti. Sparnai – pilkai rudi su rudai juodomis didžiosiomis, plasnojamosiomis plunksnomis. Snapas – ryškiai raudonas. Kojos – morkinės spalvos.
        Patelė skiriasi tuo, kad neturi raudonai rudų dėmių ant skruostų ir šonų. Ant gerklės, kaklo nėra skersinių juodų juostelių, o pilvukas purvinai baltos spalvos su gelsvu atspalviu.
        Zebrinės amadinos salinė forma ( T. guttata guttata ) skiriasi tuo, kad jų plunksnų spalva tamsesnė, viršugalvis ir kaklas – rudi. Juodos juostelės ant krūtinės dažnai visiškai nebūna.
  Laisvėje gyvena būriais, kuriuose būna 50-70 paukščių.  Laikyti amadinas visiškai nesudėtinga.
Amadinos – neagresyvūs, draugiški paukščiai. Jos niekada nesužalos vaikų ar kitų augintinių. Erdviame narve amadinos gali gyventi kartu su kitos veislės amadinom ar kitais paukščiais. Kartais didesnieji paukščiai gali skriausti mažuosius. Suleidus kartu gyventi skirtingus paukščius, kurį laiką reikia atidžiai stebėti, ar jie sugyvena taikiai. Nepatartina amadinų suleisti su agresyvesnės prigimties paukščiais, pvz. banguotom papūgėlėm.
Amadinos priskiriamos prie tų augintinių, kuriais džiaugiamasi juos stebint. Jos paprastai nesitūpia žmogui ant rankų. Yra keletas veislių amadinų, kurias galima pripratinti prie rankų, tačiau tam prireiks daug laiko ir kantrybės.
Amadinos – judrūs paukščiai. Jos turi turėti galimybę šokinėti nuo laktelės ant laktelės. Amadinų narvelio reikia neperkrauti žaislais, kad jame liktų kuo daugiau erdvės. Narvelyje pakaks vieno žaisliuko ar veidrodėlio. Amadinos tinka visi papūgėlėms skirti žaislai.
 
DSCN25121.jpg picture by Baffy2007

Gyvendamos gamtoje kai kurios amadinos mėgsta išsivolioti šlapioje žolėje. Tokiu būdu jos nusiprausia. Galima suteikti tokią galimybę ir narvelyje gyvenančiam paukščiukui – padėkite ant narvelio dugno šlapių kiaulpienių lapų ir palikite kelioms valandoms. Paukščiai, kurie nesiprausia žolėje, mėgsta praustis vandenyje. Keletą kartų per savaitę įdėkite į narvelį vonelę su vandeniu, amadinos jose džiaugsmingai maudosi. 
 
untitled.jpg kiiiiiiiiiiiiiiiiiii picture by Baffy2007
  
Nelaisvėje išvesta nemažai spalvinių mutacijų.
 
Amadinu sveikata.
 Amadinos – atsparūs paukščiai. Ligas dažniausiai sukelia netinkamas maitinimas ir higienos trūkumas (nepalaikoma švara narvelyje). Amadinos, kurios minta pilnaverčiu maistu ir gauna pakankamai paskraidyti, serga retai.
Kad paukščiukas susirgo galima suprasti iš pasikeitusio jo elgesio. Jei amadina dieną tupi užmerktomis akimis, pašiauštomis plunksnomis, neturi apetito, nereguliariai kvėpuoja, galvą laiko paslėpusi po sparnu, atrodo nusilpusi ir išsekusi, greičiausiai ji pasigavo kokią nors ligą. Atskirkite sergantį paukštelį į atskirą narvelį. Narvelį uždenkite, palikdami atvirą tik priekinę sieną. Įjunkite šildančią lempą. Sergančiam paukšteliui svarbu neprarasti šilumos, todėl narvelyje reikia palaikyti 30°C temperatūrą. Iš narvelio išimkite lakteles, maistą ir vandenį padėkite ant grindų. Jei per kelias valandas paukštelio būklė nepagėrėja, kreipkitės į veterinarą.
Dažniausiai pasitaikančios amadinų ligos: peraugęs snapas arba nagai; įaugusios plunksnos; plunksnų išsipešiojimas; spazmai, kurie prasideda dėl judėjimo apribojimo, t.y. kai paukštelis gyvena per mažame narve; svorio netekimas; šiluminis smūgis; kiaušinio įstrigimas; viduriavimas; vidurių užkietėjimas; erkės; peršalimas; nuplikimas; žvynuotos kojos; augliai; akių sudirginimai; balso praradimas.
Amadinos gali patirti ir sužeidimų, dažniausiai pasitaiko sparnų ir kojų lūžiai, smegenų sukrėtimas, pjautinės ir plėštinės žaizdos, nagų nulūžimai. Nulūžus nagui, paukščiuko kojytė ima stipriai kraujuoti. Kraujavimą galima sustabdyti uždėjus ant žaizdos kalio permanganato grūdelių.
Veisimas.
  Amadinų patelę nuo patinėlio dažnai galima atskirti pagal išvaizdą (patinukai su žandukais) ir snapuką. Patelių snapukai šviesesni, patinukų ryškus. Ne visos turi rausvus žandukus – tai priklauso nuo spalvinės mutacijos. Patelės snapas būna blankesnis oranžinis, patinų ryškesnis.
 Veistis zebrinės amadinos gali tame pačiame narve , kuriame ir gyvena, tik būtina pakabinti inkilėlį.
Reikia žinoti, kad šie paukščiai pakankamai agresyvūs perejimo metu kitų paukščių atžvilgiu , tame tarpe ir savo rūšies atstovams. Todėl susiformavusią amadinų porą geriausia laikyti ir leisti perėti atskirame narve.
Pakabinus inkiliuką į narvelį būtina įdėti smulkios sausos žolės-šieno, nes tai stimuliuoja lizdo sukimą. Taip pat, dažnais atvejais, sausos žolės šapelį , patinėlis naudoja kaip gundymo priemonę tuoktuvių šokiuose.
      Lizdas statomas 5-7 dienas , po to patelė pradeda dėti kiaušinius, po vieną į dieną . Dėtyje būna 4-6, rečiau 8-9 kiaušinėliai , kurie paprastai yra baltos spalvos , kartais su melsvu ar rausvu atspalviu.Perėjime dalyvauja abu tėvai. Dienos metu peri po vieną , kelis kartus keisdami vienas kitą. Nors didesnę laiko dalį ant kiaušinių sėdi patelė. Naktį inkiliuke sėdi abu tėvai. Perėjimas trunka 13 dienų. Išsiritę paukščiukai yra su rožine odele ir retu balkšvu pūkeliu. Po savaitės jauniklių odelė tamsėja. Jaunikliai turi ypatingą gūžio sandarą jis susideda iš dviejų kamerų , kurios šėrimo metu užsipildo paeiliui. Skirtingai nuo kitų amadinų rūšių , zebrinės amadinos jaunikliai prašo maisto netiesdami kakliukų į viršų , o linguodami galvutes su pražiotu snapeliu iš šono į šoną. Snapelis pas jauniklius juodas , o ryklėje yra keletas šviesių dėmių , kurių išsidėstymas būdingas tik šiai rūšiai. Su amžiumi šios dėmės išnyksta. Suaugę paukščiai jauniklius maitina susmulkintu ir dalinai apvirškintu maistu , panašiu į košę.
      Maždaug po trijų savaičių jaunikliai palieka lizdą. Pirmas dienas paukščiukai yra baikštūs , išsigandę skubiai slepiasi inkiliuke. Tėvai pakaitom atžalas šeria dar 7-8 dienas , kas yra trumpiau nei kitų   amadinų rūšių , kurios išskridusius jauniklius maitina apie dvi savaites. Išskridę jaunikliai išvaizda panašūs į patelę. Šertis pradeda 5-6 savaičių , o pilnai išsišeria 8 savaičių amžiaus. Šiuo metu jauniklių snapas iš juodo virsta raudonu. Šiame amžiuje jauni patinėliai nedrąsiai pradeda domėtis patelėmis.
      Nelaisvėje zebrinės amadinos gyvena apie 10 metų.   
DSCN89661.jpg picture by Baffy2007
 
 
Paukščiai subręsta būdami 5-6 mėn., bet perėt galima leisti ne anksčiau 10 mėnesių. Perėjimo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį.   Ir patelė, ir patinėlis turi būti sveiki ir gerai maitinami. Paukščiukai turi gauti pakankamai baltymų, kalcio, A ir D vitaminų.
 
 
pit21-1.jpg picture by Baffy2007
 

Maitinimas.

Amadinos šeriamos joms pritaikytais sėklų mišiniais, kurių galima įsigyti gyvūnėlių parduotuvėse. Amadina per dieną sulesa vieną arbatinį šaukštelį sėklų. Jei oras atvėsta, paukšteliai sulesa daugiau maisto. Maisto į narvelį reikia įdėti kasdien. Taip pat amadinos kasdien turi gauti šviežio vandens.
Be įprastų maisto mišinių, amadinoms duodamas ir papildomas maistas. Amadinos mielai lesa daigintas sėklas, sorų šluoteles. Kad paukštelis gautų baltymų, jam duodamas virto kiaušinio baltymas, piene mirkyta kvietinė duona, vabzdžiai ir netgi šlapias šunų ėdalas. Šių produktų nereikia duoti per dažnai, pakanka duoti 2-3 kartus per mėnesį. Jei amadina negauna saulės šviesos, vitamino D poreikį gali patenkinti žuvų taukai. Amadinos mielai lesa žalumynus, tačiau svarbu jų neperdozuoti. Amadinoms tinka špinatai, žliugės, morkų lapai, rėžiukai, kiaulpienės, salotos. Kartais galima duoti gabalėlį obuolio ar kriaušės.
Amadinoms būtina gauti smėlio. Smėlis padeda virškinimui, be to jame yra naudingų mineralų ir mikroelementų. Smėlis pateikiamas indelyje arba paskleidžiamas ant narvelio dugno. Amadinos narvelyje visada turi būti sepijos kriauklė – tai pagrindinis kalcio šaltinis. Jei paukštis gaus pakankamai kalcio, jis turės kietą snapą, jo kiaušinių lukštai bus tvirti. Sepijoje esančios kalkės padeda virškinimui

Apgyvendinimas.

Laikymas

 
       Prieš įsigyjant paukščius , reikia pasirūpinti tuo , kur jie gyvens. Narvų ar voljerų dydis priklauso nuo vietos, kurią paukščių mylėtojas gali paskirti. Vienai zebrinių amadinų porai pakanka narvo, kurio dydis būtu: 50x25x30 cm. Tokio dydžio narvelyje amadinos galės sėkmingai gyventi ir veistis.Narvai yra atviro tipo, t.y. kai visas narvas pagamintas iš metalinių virbų.    Narvelius galima įsigyti zooprekių parduotuvėse. Tokių narvų trūkumas yra tas, jog jų negalima statyti ant skersvėjo ar tiesioginių saulės spindulių, kas yra labai pražūtinga paukščiams.Kitokie narveliai yra dėžės tipo, tai kai metaliniai virbai randasi priekinėje narvo dalyje, o pats narvas pagamintas iš nesunkiai valomos medžiagos: plastmasės, laminuotos plokštės, organinio stiklo ar panašiai. Narvo konstrukcija turėtų būti kuo paprastesnė, kad būtų lengva jį prižiūrėti, tokie narvai apsaugo nuo skersvėjo ir papildomo teršimo.
    Narvuose turi būti šėryklos, patogiausios plastmasinės, nes lengvai valosi ir nedūžta; laktelės- kurias patartina pagaminti iš įvairaus storio lapuočių medžių šakelių (nužievinti nebūtina); maudyklės-paprastai jos būna pagamintos iš plastmasės, o įsigyti jas galima  zooprekių parduotuvėje. Zebrinės amadinos labai mėgsta maudytis, per dieną bent vieną kartą lenda į maudyklę,o esant karštam orui  ir dažniau. Vandenį tiek girdyklose, tiek maudyklėse, reikia keisti kiekvieną dieną, esant būtinumui (jei užteršia) ir kelis kartus per dieną. Kraikas dugnui padengti gali būti įvairus, jo įsigyti galima zooprekių parduotuvėse : smulkus žvyras, presuotos pjuvenos, ar drožlės maišytos su šienu. Šėryklų narvuose negalima statyti po laktelėmis , kad paukščiai nepriterštu lesalo. Lesalo paukščiams reikia įberti kiekvieną dieną, nepaliekant senojo, kadangi paukščiai gali būti jį užteršę, ar įlašinę vandens, kuris gali sukelti pelijimą ir pan. Negalima duoti paukščiams lesalų supelijusių ar su parazitais.
 Narvelį geriausia pastatyti ant stovo arba pakabinti ant sienos akių lygyje gerai apšviestoje ir vėdinamoje vietoje. Narvelį įkurdinkite prie sienos arba kampe, tuomet paukščiukai jausis saugesni. Nelaikykite narvelio tiesioginėje saulės šviesoje, kad amadinos neperkaistų. Tinkamiausia dienos temperatūra amadinoms yra 16-22°C. Naktį oro temperatūra gali būti ir žemesnė, tačiau ne mažesnė kaip 5°C. Nakčiai narvelį galima uždengti, tuomet paukšteliai galės ramiai išsimiegoti.
Narvelyje įtaisykite dvi ar tris 1-2 cm skersmens medines lakteles. Fabrikines lakteles puikiai atstoja panašaus dydžio natūralios medžio šakelės. Narvelyje pritaisomi indeliai maistui, vandeniui ir smėliui. Jie turi būti kasdien plaunami. Amadinos labai mėgsta maudytis, todėl neišsiversite be vonelės. Galima naudoti ant narvelio durų pakabinamą vonelę arba įdėti į narvelį paprastą dubenėlį su vandeniu. Narvelio dugnas paprastai nuklojamas popieriumi, ant kurio galima užberti smėlio. Galima naudoti presuotų medžio drožlių kraiką. Kraikas keičiamas 2-3 kartus per savaitę. Kartą per savaitę reiktų išplauti visą narvelį, neužmirštant ir laktelių.
Amadinos gali būti laikomos ir kambariniame narve, ir lauko voljere. Voljerą reikia įrengti taip, kad paukščiai gautų kuo daugiau šviesos ir gryno oro. Lauko voljere turi būti pastogė, kur amadinos galėtų pasislėpti nuo karščio ar šalčio. Voljero tinklo akutės turi būti ne didesnės kaip 1 cm skersmens, kad į voljerą negalėtų įlysti pelė.
 e98b2ef82b822924med1.jpg picture by Baffy2007
 
 
Category: PAUKŠČIAI | Added by: Amadina (31.08.2009)
Views: 18501 | Rating: 4.2/34
Total comments: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]
PAIEŠKA

DRAUGAI
  • Create your own site

  • MINI-CHATAS
    200


    Copyright MyCorp © 2017
    Site managed by uCoz